Lietuvos Respublikos pilietybė

Sukurta 2014.08.11 / Atnaujinta 2021.01.04 13:26

Svarbi informacija ketinantiems pateikti prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės


Informuojame, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kuria ir diegia Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Numatoma, kad prašymus Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais, ir reikalingus dokumentus asmenys galės pateikti tik naudodamiesi MIGRIS, t. y. tik elektroniniu būdu, o popieriniai prašymai nebus priimami. Konsulinėms įstaigoms išliks dokumentų, jau pateiktų MIGRIS sistemoje, autentiškumo patikrinimo prievolė.

Pilietybės įstatymas


  • Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas
    ASMENYS, IKI 1940 M. BIRŽELIO 15 D. TURĖJĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ, IR JŲ PALIKUONYS, KURIE IKI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO NĖRA ĮGIJĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS, TURI NETERMINUOTĄ TEISĘ ATKURTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ, NEATSIŽVELGIANT Į TAI, KOKIOJE VALSTYBĖJE – LIETUVOS RESPUBLIKOJE AR KITOJE VALSTYBĖJE – JIE NUOLAT GYVENA. Dėl archyvinių, tai įrodančių dokumentų, maloniai prašome kreiptis į www.archyvai.lt

    SVARBU:         

    TURI BŪTI PATEIKTI DOKUMENTŲ ORIGINALAI. NE LIETUVOJE IŠDUOTI DOKUMENTAI, TURI BŪTI LEGALIZUOTI ARBA PATVIRTINTI KONSULINE PAŽYMA (APOSTILLE) BEI PATEIKTI DOKUMENTŲ IR APOSTILLE VERTIMAI Į LIETUVIŲ KALBĄ. 


    Asmuo pateikia šiuos dokumentus:

    1. Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (turi būti užpildyti visi laukai);
    2. Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
    3. Pareiškėjo gimimo liudijimą (su vertimu į lietuvių kalbą ir legalizuotas arba patvirtintas pažyma „Apostille“).
    4. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus (reikia pateikti jeigu pareiškėjas keitė šiuos asmens duomenis; jie turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma „Apostille“);
    5. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą (jei asmeniui toks buvo išduotas);
    6. Dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra tokio asmens palikuonis, t. y. vaikas, vaikaitis arba provaikaitis (tuomet pateikia ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus).

    DOKUMENTAI, patvirtinantys iki 1940 m. Birželio 15 d. Turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, yra:
    • Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
    • Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
    • Dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
    • Gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
    • Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.
    Jeigu tokių dokumentų nėra, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.

    Giminystės ryšį patvirtinantys DOKUMENTAI yra:

    • gimimo liudijimas (tėvo, motinos, senelio, senelės);
    • santuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių);
    • ištuokos liudijimas (tėvų, senelių, prosenelių);
    • kiti dokumentai

    7. Vieną iš žemiau išvardintų dokumentų:

    7.1. Jeigu asmuo nėra kitos valstybės pilietis – leidimą gyventi, asmens be pilietybės dokumentą, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad asmuo yra be pilietybės ar atsisakęs, ar netekęs užsienio valstybės pilietybės ir kt. (su vertimu į lietuvių kalbą ir legalizuotas arba patvirtintas pažyma „Apostille“).

    7.2. Jeigu kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, asmuo pateikia notaro patvirtintą pareiškimą, kad atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir pareiškimo vertimo į valstybės, kurios pilietybės asmuo atsisako, valstybinę kalbą (parašo tikrumas ir šio pareiškimo vertimo tikrumas turi būti paliudyti parašo tikrumo (pvz. notaro) ir dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (pvz. vertimo biuro ar vertėjo) ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille);

    7.3. Jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis, tačiau neatitinka sąlygų, leidžiančių būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu – papildomą prašymą išduoti pažymą, kad galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kai atsisakys užsienio valstybės pilietybės;

    7.4. Jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis ir atitinka bent vieną iš sąlygų, leidžiančių būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu – tai patvirtinančius dokumentus:

    • kad asmuo yra ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba yra tokio asmens palikuonis (tuomet pateikia ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus);
    • kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba yra tokio asmens palikuonis (tuomet pateikia ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus).

    8. Konsulinis mokestis – 100 eurų. Tarifus rasite čia.

    Tais atvejais, kai asmuo su savimi neturi visų reikalingų dokumentų ir teigia, kad tam tikros dokumentų kopijos yra jo giminaičio, kuriam jau buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, byloje, tuomet turi būti pateiktas giminaičio sutikimas, kad sprendžiant pareiškėjo LR pilietybės klausimą, galima būtų naudotis jo byloje esančiais dokumentais, tačiau dokumentų, esančių giminaičio byloje, remiantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu ir teismų praktika, gali nepakakti.

  • Kam gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė
    Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196, 7 straipsnio 2 ir 3 punktus ir 9 straipsnio 1 punktą:

    1. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

    Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie:

    • buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuoniams);
    • pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuoniams).

    2. „Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

    3. „Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“ – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

    Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

    Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 straipsnis skelbia: “Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“

  • Įgijus kitos valstybės pilietybę
    Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba teritorinei policijos įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje) arba Lietuvos Respublikos atstovybei užsienyje.

    Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir neveiksnių asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę klausimas nagrinėjamas pagal jų atstovų pateiktą pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

    Pranešime Lietuvos Respublikos pilietis nurodo, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijo, taip pat ar yra (nėra) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punkte nurodytų sąlygų, pagal kurias asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

    KARTU SU ĮGYTOS KITOS ŠALIES PILIETYBĘ PATVIRTINANČIAIS DOKUMENTAIS PATEIKIAMA:

    • Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Lietuvos Respublikos pasas ir/arba asmens tapatybės kortelė ar jų notaro ar notarui prilyginto asmens patvirtinta kopija;
    • Dokumentų, patvirtinančių Kanados pilietybės įgijimą legalizuoti GAC (Global Affairs Canada) originalai su vertimu į lietuvių kalbą, ar šių dokumentų notaro ar notarui prilyginto asmens patvirtinta kopija su vertimu į lietuvių kalbą (šiuo atveju Apostille tvirtinamas notaro ar jam prilyginto asmens parašas ir antspaudas);
    • Dokumentai, patvirtinantys Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ar 9 punktuose nurodytas sąlygas, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
    • Apmokėtas sau adresuotas CANADA POST Xpresspost vokas (juo bus persiųstas sprendimas dėl LR pilietybės).
    • Tais atvejais, kai pranešimas siunčiamas registruotu paštu arba per pasiuntinį, pranešimą pasirašiusio Lietuvos Respublikos piliečio parašas ir prie šio pranešimo pridedamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro.

  • Asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami
    Maloniai informuojame, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 (toliau – Įstatymas) pakeitimai.

    Priėmus įstatymo pakeitimus, visiems, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki asmeniui sukako 18 metų, įgijo ne gimdami, nebus taikomas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas. Tokie asmenys (jeigu jiems sukako 18 metų) arba jų teisėti atstovai (vaikui iki 18 metų) turi pateikti pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, nurodydami, kad atitinka PĮ 7 str. 11 p. nuostatas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

    Papildyti Įstatymo 7 straipsnyje nurodyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis - asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas, gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis ( Įstatymo 7 str. 11 p.). Šie asmenys daugybinę pilietybę išsaugos neterminuotai.

    Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kada Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas nėra taikomas - asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas, galės būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu (PĮ 26 str. 1 d.).

    Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje papildyta asmenų grupė, kuriems netaikomas reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, norint susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę - Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, neatsisakius kitos valstybės pilietybės, asmeniui, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

    Atkreipiame dėmesį, kad nesikeičia vaikų, gimusių iki 2008 m. liepos 22 d., iki vaikui sukaks 18 metų, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo sprendimas – jiems taikoma Įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje apibrėžta nuostata. Tai yra, jų teisėti atstovai turi raštu prašyti laikyti šiuos vaikus Lietuvos Respublikos piliečiais. Prie prašymo pridedamas vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Migracijos departamentas priims sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo.

Daugiau informacijos galite rasti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje https://www.migracija.lt/

Naujienlaiškio prenumerata