Civilinė metrikacija (Santuoka, gimimas) ir gyvenamosios vietos deklaracija

Sukurta 2014.08.11 / Atnaujinta 2019.10.17 09:23
  • Užsienyje sudarytos santuokos įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
    • Prašymas
    • Užsienio valstybėje išduotas santuokos liudijimas, legalizuotas su tiksliu vertimu į lietuvių kalbą (vertime vertėjas parašo: „Tvirtinu, kad gerai moku anglų ir lietuvių kalbas ir čia yra pilnas bei tikslus pridėto dokumento vertimas iš anglų kalbos”, parašo savo vardą, pavardę ir pasirašo). Vertimo tvirtinti nereikia.
    • Sutuoktinių pasai.
    • Ištuokos liudijimas (Lietuvos piliečiams- Lietuvoje išduotas ištuokos liudijimas net jei buvusi santuoka sudaryta užsienyje), jei vienas iš sutuoktinių yra išsituokęs arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu sutuoktinis yra našlys. Ne Lietuvoje išduoti dokumentai legalizuojami ir pateikiami kartu su tiksliu vertimu į lietuvių kalbą (vertime vertėjas parašo: „Tvirtinu, kad gerai moku anglų ir lietuvių kalbas ir čia yra pilnas bei tikslus pridėto dokumento vertimas iš anglų kalbos”, parašo savo vardą, pavardę ir pasirašo). Vertimo tvirtinti nereikia.
    • Konsulinis mokestis (už dokumento pareikalavimą).

  • Užsienyje sudarytos santuokos nutraukimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
    • Prašymas
    • Užsienio valstybėje išduotas santuokos nutraukimo liudijimas, legalizuotas, su tiksliu vertimu į lietuvių kalbą (vertime vertėjas parašo: „Tvirtinu, kad gerai moku anglų ir lietuvių kalbas ir čia yra pilnas bei tikslus pridėto dokumento vertimas iš anglų kalbos”, parašo savo vardą, pavardę ir pasirašo). Vertimo tvirtinti nereikia.
    • Sutuoktinių pasai.
    • Konsulinis mokestis (už dokumento pareikalavimą).

  • Užsienyje gimusių vaikų įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
    • Prašymas Prašymą turi pasirašyti vienas iš tėvų.
    • Užsienio valstybėje išduotas gimimo liudijimas, legalizuotas, su tiksliu vertimu į lietuvių kalbą (vertime vertėjas parašo: „Tvirtinu, kad gerai moku anglų ir lietuvių kalbas ir čia yra pilnas bei tikslus pridėto dokumento vertimas iš anglų kalbos”, parašo savo vardą, pavardę ir pasirašo). Vertimo tvirtinti nereikia.
    • Tėvų pasai.
    • Konsulinis mokestis (už dokumento pareikalavimą).

  • Vardo, pavardės, tautybės keitimas, kai priežastis nėra santuokos apskaitymas
    • Prašymas
    • Pasas.
    • Dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo prašymą keisti pavardę, tautybę.
    • Civilinės būklės aktų įrašų, kuriuose, gavus leidimą, būtų keičiamas vardas, pavardė, tautybė, įregistravimo liudijimų originalai.
    • JAV teismo sprendimas dėl vardo, pavardės keitimo su apostile ir vertimu.
    • Konsulinis mokestis (už dokumento pareikalavimą).

    SVARBU:

    Dėl vardo, pavardės, tautybės keitimo siūlome pirmiausiai pasiteirauti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, nes keitimo procedūra yra griežtai apibrėžta įstatymais ir lietuvių kalbos taisyklėmis.

  • Kartotinių civilinės metrikacijos liudijimų išdavimas
    • Prašymas(gimimas, santuoka, ištuoka, mirtis).
    • Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė.
    • Konsulinis mokestis (už dokumento pareikalavimą).

  • Mirties apskaitymas per diplomatines atstovybes
    • Laisvos formos prašymas.
    • Kanadoje išduotas mirties liudijimas (dokumento legalizuoti nebūtina) su tiksliu vertimu į lietuvių kalbą (vertime vertėjas parašo: ,,Tvirtinu, kad gerai moku anglų ir lietuvių kalbas ir čia yra pilnas bei tikslus pridėto dokumento vertimas iš anglų kalbos”, parašo savo vardą, pavardę ir pasirašo). Vertimo tvirtinti nereikia.
    • Velionio Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės originalai (jei turėjo).
    • Konsulinis mokestis (už dokumento pareikalavimą).

  • Papildoma informacija
    Lietuvos Respublikos piliečiai po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybių institucijose įregistravę santuoką privalo ją įtraukti į apskaitą. Įtraukus santuoką į apskaitą, išduodamas lietuviškas santuokos liudijimas.

    Jei vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimas po 1990 m. kovo 11 d. įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, jo tėvai privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą. Įtraukus vaiko gimimą į apskaitą, išduodamas lietuviškas vaiko gimimo liudijimas.

    Lietuvos Respublikos piliečiai po 1990 m. kovo 11 d. išsituokę užsienio valstybių teismuose privalo ištuoką įtraukti į apskaitą. Įtraukus ištuoką į apskaitą, išduodamas lietuviškas ištuokos liudijimas.

    Lietuvos Respublikos piliečiai po santuokos gali tik: pasilikti savo turimą pavardę, prie turimos pavardės pridėti sutuoktinio pavardę arba pakeisti pavardę į sutuoktinio.

    Lietuvos Respublikos piliečio (net jei ir turi kitą pilietybę) sutuoktinės Lietuvos pilietės pavardė (kai keičiama arba pridedama prie turimos) gali būti registruojama tik moteriška galūne "-ė" arba "-ienė".

    Lietuvos Respublikos piliečių pavardės dokumentuose rašomos tik lietuviškomis raidėmis (X, W, Q ir t.t. nebus rašomos).

    Lietuvos Respublikos piliečio dukros pavardė, nepateikus vaiko Kanados paso, gali būti registruojama tik moteriška galūne.

    Dėl pakartotinių civilinės metrikacijos liudijimų išdavimo į konsulines įstaigas gali kreiptis tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Visi kiti asmenys turi kreiptis į civilines metrikacijos įstaigas.

    Konsulinėse įstaigose pateikti dokumentai dėl civilinės metrikacijos nagrinėjami Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.

    Įdiegus elektroninės metrikacijos paslaugų informacinę sistemą MEPIS, ja gali naudotis ir užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys galimybę asmeniškai ar per įgaliotą asmenį atsiimti pareikalautus dokumentus Lietuvoje - civilinės metrikacijos skyriuje, į kurį buvo siųsti prašymai. Atsiimant dokumentus būtina pateikti per MEPIS siųstų dokumentų originalus.

  • Kur ir kaip kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo?
    Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą privalo per 7 darbo dienas iki išvykimo.

    Asmenys gyvenamąją vietą deklaruoja seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje jie gyvena, o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai – kitame savivaldybės administracijos padalinyje, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją.

    Daugiau informacijos – Lietuvos savivaldybių interneto svetainėje.

    Užsienio valstybėje gyvenantis asmuo, kuris planavo iš Lietuvos Respublikos išvykti trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigas užsienio valstybėse.

    Pilnamečiai asmenys gyvenamosios vietos pakeitimą išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui gali deklaruoti naudodamiesi Elektroninės valdžios vartų portalu, jeigu tenkina vieną iš šių sąlygų:

    • Turi naujausio pavyzdžio asmens tapatybės kortelę su integruotais skaitmeniniais sertifikatais (ši kortelė išduodama nuo 2009 m. sausio 1 d.).
    • Yra vieno iš Lietuvos komercinių bankų ar kredito įstaigos internetinės bankininkystės sistemos vartotojas (AB SEB bankas, AB Swedbank, AB DnB NORD, AB Šiaulių bankas, AB Nordea Bank Lietuva, AB Ūkio bankas, AB Danske bankas, AB Citadelė bankas, UAB „Medicinos bankas“, Lietuvos kredito unija);
    • Turi asmeninį skaitmeninį sertifikatą, išduotą Skaitmeninio sertifikavimo centro arba VĮ Registrų centro;
    • Turi UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „TELE2“ išduotą mobilų el. parašą.

    DĖMESIO:

    Gyvenamosios vietos deklaravimas nėra susijęs su Gyventojų pajamų deklaravimu (GPD) ir Privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų administravimu. Rekomenduojame dėl konsultacijų mokesčių klausimais kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

  • Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
    • Asmenys, vyresni nei 16 metų, prašymus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pateikia asmeniškai.
    • Asmens iki 16 metų amžiaus gyvenamosios vietos deklaraciją užpildo ir pasirašo vienas iš tėvų.
    • Pateikti prašymus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo galima be išankstinio užsirašymo asmeniškai atvykus į Lietuvos Respublikos ambasadą Otavoje – darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, iš anksto susitarę dėl priėmimo su konsuliniu pareigūnu.

    DĖMESIO:

    Asmuo laikomas deklaravęs gyvenamosios vietos pakeitimą, nuo deklaracijos pateikimo asmeniškai dienos.

    SVARBU:

    Dalis konsulinių paslaugų (dokumentų dėl paso išdavimo/keitimo priėmimas, konsulinių pažymų dėl šeiminės padėties, gyvenamosios vietos išdavimas) atliekamos tik savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

  • Kokius dokumentus reikia pateikti norint deklaruoti gyvenamąją vietą užsienyje?
    Asmuo, norintis deklaruoti savo gyvenamosios vietos pakeitimą, konsulinei įstaigai turi pateikti:
    • savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje);
    • jeigu turite nepilnamečių vaikų iki 16 metų ir jie gyvena su Jumis Kanadoje – reikės pateikti ir jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ar pasas vaikui nebuvo išduoti, pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
    • Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus ar šių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus nuorašus (kopijas) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jeigu nepilnamečio asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas (rūpintojas) ar socialinės globos įstaigos atstovas.
    • Gyvenamosios vietos deklaraciją

    DĖMESIO:

    Konsulinis mokestis už gyvenamosios vietos deklaravimą neimamas.

    SVARBU:

    • Kiekvienas asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, pildo atskirą deklaraciją.
    • Kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki 16 metų taip pat pildoma atskira deklaracija.
    • Deklaraciją nepilnamečio vaiko iki 16 metų vardu pildo vienas iš tėvų (įtėvių).
    • Asmuo vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose.

    Daugiau informacijos rasite:

Naujienlaiškio prenumerata