Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai dėl pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę

Kodėl ir per kiek laiko turiu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos apie tai pranešti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).  

Kaip teikiamas pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę?

Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę teikiamas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus pranešimą MIGRIS,  kartu rezervuojamas vizitas į Migracijos departamentą Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas pateikti dokumentų, kurių skaitmeninės kopijos pridėtos prie prašymo. Užpildžius pranešimą,  į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą privalote asmeniškai atvykti per 4 mėnesius nuo šio pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos.

Užpildžius pranešimą per MIGRIS ir pasirinkus originalių dokumentų (arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas) pateikti atvykti į Lietuvos ambasadą Otavoje, prašome registruotis vizitui internetu per šią nuorodą: https://keliauk.urm.lt/consult_registration 

Kas gresia už nepranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 532 straipsniu, nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR baudą.

Ar įgijęs kitos valstybės pilietybę prarasiu Lietuvos?

Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.

Ar aš turiu teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu?

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; 
2. yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų ir įgiję kitos valstybės pilietybę;
3. yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir įgiję kitos valstybės pilietybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
4. yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
5. sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6. yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;;
7. yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9. yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
10. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
11. yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Ar man netekus Lietuvos pilietybės, jos neteks ir mano vaikas (-ai)?

Jeigu vaikas Lietuvos pilietybę įgijo gimdamas, tai net vienam ar abiem vaiko tėvams netekus Lietuvos pilietybės, jis liks Lietuvos piliečiu.

Kaip sprendžiamas vaikų, kurie Lietuvos pilietybę įgijo ne gimdami, Lietuvos pilietybės klausimas natūralizacijos keliu įgytos Lietuvos pilietybės netekus jo tėvams (ar vienam iš jų) nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 straipsnyje. 

Ar vizito ambasadoje metu mano pateikiami prie pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę pridėti dokumentų originalai lieka ambasadoje?

Ne, vizito ambasadoje metu prie Jūsų pranešimo, pateikto MIGRIS, apie įgytą kitos valstybės pilietybę pridėti dokumentai sutikrinami su Jūsų atsineštais originaliais dokumentais ir gąžinami Jums. 

Sudariau santuoką su Kanados piliečiu(-e) ir įgijau Kanados pilietybę. Ar tai reiškia, kad galiu turėti dvigubą pilietybę?

Kanada nesuteikia pilietybės savaime (ipso facto) sudarius santuoką su Kanados piliečiu, todėl šis pagrindas negali būti laikomas suteikiančiu teisę Lietuvos Respublikos piliečiui būti kartu ir kitos valstybės piliečiu. 

Dažniausiai užduodami klausimai dėl dokumentų tvirtinimo pažyma Apostille

Turiu Kanados institucijų išduotą dokumentą, kurį pateiksiu Lietuvoje, ir man reikia, kad jis būtų patvirtintas Apostille. Ar galiu tai atlikti Lietuvos ambasadoje Otavoje?

Nepaisant to, kur dokumentas bus teikiamas, dokumentą pažyma Apostille tvirtina ta šalis, kurioje dokumentas yra išduotas. Jūsų atveju – Kanada.

Kur galiu dokumentą patvirtinti pažyma Apostille?

Lietuvoje išduotus dokumentus pažyma (Apostille) Lietuvoje tvirtina notarai. Asmenims, kurie gyvena užsienyje, ir kuriems reikia patvirtinti dokumentus pažyma (Apostille), šią paslaugą atlieka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, kuriam dokumentus pareiškėjo prašymu perduoda Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

Kanados provincijų išduotus dokumentus (pvz. gimimo ar santuokos liudijimus) pažyma Apostille tvirtina dokumentą išdavusios provincijos įgaliota institucija ar, kai kuriais atvejais, notarai. Kanados federalinės valdžios išduotus (pvz. pilietybės pažymėjimus) dokumentus tvirtina Kanados užsienio reikalų ministerija (Global Affairs Canada). 

Daugiau informacijos rasite čia: Dokumentų legalizavimas ir tvirtinimas pažyma (Apostille) | Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje

Dažniausiai užduodami klausimai apie asmens dokumentus 

Kaip ir kur turėčiau pranešti apie prarastą Lietuvos išduotą asmens dokumentą?

Jeigu praradote asmens tapatybės kortelę ar/ir pasą, pranešti apie tai galima vienu iš šių būdų:

1. naudojantis elektroninių migracijos paslaugų sistema MIGRIS;
2. atvykus į bet kurį Migracijos departamento teritorinį skyrių Lietuvoje;
3. atvykus į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsuline įstaigą užsienyje.

SVARBU. Paskelbus asmens dokumentą negaliojančiu, nėra galimybės pakeisti šios būsenos ir vėl naudotis dokumentu.

Migracijos departamentas rekomenduoja ir informuoja, kad pranešti apie prarastą dokumentą paprasčiausia prisijungus prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS), kur elektroninį pranešimą apie prarastą asmens dokumentą galėsite pateikti bet kuriuo paros metu, Jūsų dokumentas nedelsiant bus paskelbtas negaliojančiu ir Jums nereikės asmeniškai vykti į atsakingą įstaigą ar instituciją.

Ar galima prašymą ir reikiamus dokumentus dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo/pakeitimo pateikti ambasadai paštu ar elektroniniu būdu?

Ne, tokios galimybės Lietuvos teisės aktai nenumato. Dėl paso arba asmens tapatybės kortelės išdavimo/keitimo visi Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 2 metų turi į ambasadą atvykti asmeniškai. Kanadoje taip pat sudaryta galimybė tam tikrais atvejais asmens dokumentus atnaujinti/pakeisti naudojantis išorės paslaugų teikėjo paslaugomis Toronte, Vankuveryje ir Edmontone. Daugiau informacijos: Asmens dokumentų keitimas Išorės paslaugų centruose Kanadoje | Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje

Kokie yra reikalavimai nuotraukoms, pateikiamoms kreipiantis į ambasadą dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo/pakeitimo?

Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 2 m. nuotraukų pateikti nereikia, fotografuojama specialia įranga ambasadoje. Jei vaikas iki 2 m. nedalyvauja teikiant prašymą, turi būti pateiktos 2 vaiko nuotraukos, atitinkančios nustatytus reikalavimus.  

Per kiek laiko turiu ambasadoje atsiimti man išduotą pasą ar asmens tapatybės kortelę?

Išduoti asmens dokumentai ambasadoje saugomi vienerius metus nuo dokumento išrašymo dienos. Per šį laiką neatsiėmus dokumento, jis paskelbiamas negaliojančiu ir nustatyta tvarka sunaikinamas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie civilinę metrikaciją

Ar galiu prašymą ir dokumentus įtraukti į apskaitą Lietuvoje vaiko gimimą, santuoką, ištuoką, mirtį Lietuvos ambasadai Otavoje pateikti paštu?

Prašymai dėl užsienio valstybėje įregistruotų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje pateikiami tiesiogiai, t. y. atvykus į ambasadą. Jei pageidaujate dokumentus pateikti paštu (ar per kurjerį), jie turi būti siunčiami tiesiogiai civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvoje (ne ambasadai). 

Prašymus Civilinės metrikacijos įstaigoms įtraukti į apskaitą Lietuvoje užsienio valstybėje įregistruotus civilinės būklės aktus taip pat galite teikti internetu, prisijungę prie VĮ Registrų centro savitarnos svetainės. Tam būtina turėti Lietuvoje veikiančią elektroninę atpažinties priemonę, pvz. naujos kartos asmens tapatybės kortelę. 

Mano Lietuvos paso arba asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas yra pasibaigęs. Kaip galiu įtraukti į apskaitą Lietuvoje vaiko gimimą, santuoką ar ištuoką?

Kreipiantis į ambasadą dėl užsienio valstybėje įregistruoti civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje, Lietuvos piliečio asmens tapatybei patvirtinti turi būti pateikiamas galiojantis Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė. Jei Jūsų paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimas yra pasibaigęs, pirmiausia reikėtų ambasadoje pateikti prašymą dėl paso ar asmens tapatybės kortelės keitimo. To paties vizito metu galėsite pateikti ir prašymą dėl vaiko gimimo, santuokos ar ištuokos įtraukimo į apskaitą Lietuvoje, kuris bus vykdomas Jums gavus naują Lietuvos pasą ar asmens tapatybės kortelę.

Sudariau santuoką Kanadoje ir noriu lietuviškuose asmens dokumentuose pasikeisti pavardę į bendrą su sutuoktiniu(-e). Ar tam pakanka, kad santuoka būtų įtraukta į apskaitą Lietuvoje?

Pažymime, kad Kanados išduotuose santuokos liudijimuose paprastai nėra aptariamos/nurodomos sutuoktinių pavardės po santuokos, todėl, vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, preziumuojama, kad pavardės nesikeitė ir norint pavardę pakeisti, asmuo turi pateikti atskirą prašymą pakeisti jo pavardę. Kreipiantis į ambasadą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą ir pavardės pakeitimo, kartu (to paties vizito ambasadoje metu) galima pateikti ir prašymą dėl paso ar asmens tapatybės kortelės pakeitimo, t.y. dokumento išdavimo nauja pavarde.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ambasadoje atliekamus notarinius veiksmus

Ar ambasadoje atliekami notariniai veiksmai užsieniečiams?

Konsuliniai pareigūnai notarinius veiksmus gali atlikti tik Lietuvos piliečiams – fiziniams asmenims. Užsieniečiams ir juridinių asmenų atstovams siūlome kreiptis į Kanados notarą (notary public) - kad Kanados notaro patvirtintas dokumentas būtų pripažįstamas Lietuvoje, jis turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir Kanados institucijų patvirtintas pažyma (Apostille). Taip pat, esant galimybei, galima kreiptis į Lietuvos notarus per eNotaras sistemą.

Ar ambasados konsulinis pareigūnas gali parengti - surašyti reikiamo patvirtinti dokumento tekstą?

Taip, konsuliniai pareigūnai gali surašyti reikiamą patvirtinti dokumentą. Pažymėtina, kad konsuliniai pareigūnai gali surašyti tik tuos dokumentus, kuriuos po to patys tvirtina notarine tvarka. Prireikus šios paslaugos būtina prieš registruojantis vizitui ambasadoje notarinei paslaugai susisiekti el. paštu consul.ca@mfa.lt. Už dokumento surašymą imamas nustatyto dydžio konsulinis mokestis.

Ar galima gauti notarines paslaugas pasibaigus Lietuvos Respublikos paso (asmens tapatybės kortelės) galiojimui?

Notarinius veiksmus konsuliniai pareigūnai atlieka tik Lietuvos piliečiams, pateikusiems galiojantį Lietuvos pasą ar asmens tapatybės kortelę.