Naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Lietuvos ambasada Kanadoje Birutės Vaitkūnaitės – Nagienės artimiesiems perdavė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Birutė Vaitkūnaitė – Nagienė 1994 metais pripažinta Pasaulio Tautų Teisuole.

Beveik 900 lietuvių jau suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio apdovanojimas. Lietuva patenka tarp penkių daugiausiai Pasaulio Tautų Teisuolių turinčių šalių. Daugiau susipažinti su Lietuviais, kuriems suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolių statusas galima LRT

Dokumentinių filmų cikle ,,Pasaulio Teisuoliai“. Žiūrėti šį dokumentinį ciklą galime ir internetu.
Apdovanojimas jai suteiktas LR Prezidentės 2017 m. rugsėjo 25 d. dekretu ir jį atsiėmė Kanadoje gyvenantis jos sūnus.

Birutė Vaitkūnaitė - Nagienė

Birutė Vaitkūnaitė gimė ir su tėvais gyveno Kaune. Mokydamasi Kauno ,,Aušros“ gimnazijoje, Birutė artimai draugavo su klasės drauge Jelena Berman, kuri palaikė Birutės svajonę tapti šokėja arba choreografe. Prasidėjus nacių okupacijai, Jelenos šeima, kaip ir visi Kauno žydai, buvo suvaryti į Kauno getą. Vaitkūnaitė, nieko nesakiusi tėvams, išnuomojo kambario butą, kuriame laikinai apsistojo Jelena Berman, kai 1941-ųjų spalį pabėgo iš Kauno geto. Birutė nešdavo Jelenai maistą, rūpinosi būtiniausiomis jos reikmėmis.

Jelena labai jaudinosi dėl gete likusios motinos. Vieną dieną Birutė, nieko jai nesakiusi, užsisiuvo ant rankovės geltoną žvaigždę ir, įsimaičiusi į iš darbo grįžtančių žydų koloną, pateko į getą. Gete Birutė susirado Jelenos mamą ir papasakojo jai naujienas apie jos dukrą bei perdavė šiek tiek maisto. Pernakvojusi gete, kitą rytą Birutė vėl įsiliejo į darbą varomą žydų koloną ir grįžo į miestą.

Po kiek laiko Birutė Vaitkūnaitė savo paslaptimi pasidalijo su gimnazijos kapelionu kunigu Juozu Statkevičiumi, ir šis pasirūpino apgyvendinti Jeleną Pažaislio vienuolyne. Po kelių savaičių vienuolės kazimierietės rado jai slapstymosi vietą netoli Garliavos, Stanaičių kaime, pas vienus valstiečius. Taip pat merginą periodiškai slapstė Jonučių kaimo ūkininkų Dagilių šeima.
1944 m. pavasarį Jelena Berman pasitraukė į Kazlų Rūdos partizanų būrį, kuriame jau partizanavo jos jaunesnioji sesuo Irena. Irena po kelių mėnesių žuvo. Seserų Berman tėvai buvo sušaudyti gete. Ir tik Jelena sulaukė išvadavimo. Po karo Jelena Berman repatrijavo į Izraelį. Birutė Vaitkūnaitė 1944 m. išvyko iš Lietuvos ir galiausiai apsigyveno Kanadoje, ten ji ištekėjo už lietuvių peoto Henrio Nagio. Mirė 2017 m. Kanadoje.

Trumpai apie apdovanojimą

Lietuvoje žydų gelbėtojai apdovanojami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o memorialinis institutas Katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti Jad Vašem Jeruzalėje apdovanoja žydų gelbėtojus Pasaulio Tautų Teisuolių medaliais, kuriuose išgraviruoti žodžiai: ,,Išgelbėję vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993-2016 metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 1387 Lietuvos piliečiai, gelbėję žydus Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių genocido.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2017 m. rugsėjo 25 d. dekretu Nr. 1K-1094 žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 43 asmenis, iš kurių 4 sulaukė mūsų dienų, kiti, deja, apdovanoti jau po mirties.