LIETUVOS PREZIDENTAS RAGINA ES RODYTI DAUGIAU SOLIDARUMO IR SPARČIAU ĮGYVENDINTI ENERGETIKOS PROJEKTUS, JUNGIANČIUS EUROPĄ IR KASPIJOS JŪROS REGIONĄ
Penktadienis, lapkričio 14 d. (Baku). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaujantis Baku Energetikos saugumo viršūnių susitikime, pasakė kalbą. Prezidentas pabrėžė, kad energetikos saugumas ir energijos šaltinių įvairovė yra tarp didžiausių mūsų laikų iššūkių ne tik saugumo, bet ir aplinkosaugos aspektu. Šalies vadovo teigimu, matoma, kad, siekiant įveikti šį iššūkį, imamasi praktinių naudingų iniciatyvų ir sudaroma nemažai dvišalių susitarimų. Tačiau, pasak V.Adamkaus, tvarų energetikos saugumą ir nuolatinį ekonomikos augimą galima užsitikrinti tik tada, jei visos šalys derins veiksmus ir bendradarbiaus tarpusavyje. Lietuvos vadovas pabrėžė ypač aukštai vertinąs Europos Komisiją, kuri jau ėmėsi daug iniciatyvų, įskaitant iniciatyvas Kaspijos ir Juodosios jūrų regionams, skirtų spręsti energijos šaltinių įvairinimo ir energetikos saugumo klausimus. „Tačiau šį kartą pačios regiono šalys imasi iniciatyvos ieškoti kūrybiškų energetikos saugumo problemos sprendimų. Šiame kontekste mes, ES valstybės narės, turėtume ne tik labai operatyviai atsiliepti į šią iniciatyvą, konstruktyviai ir nedelsdamos vesti dialogą, bet ir vykdyti perspektyvius projektus, jungiančius ES ir Kaspijos jūros šalis“, - teigė V.Adamkus. Prezidento manymu, iniciatyva sukurti energijos tranzito erdvę tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų bei Europos Sąjungos šalių siekiant įgyvendinti alternatyvius komerciškai perspektyvius projektus, tokius kaip Nabuko dujotiekis ir naftotiekis Odesa–Brodai–Plockas, atveria duris kur kas platesniam energetikos saugumo problemos sprendimui. Lietuvos Prezidentas pabrėžė, kad šiai iniciatyvai labai reikia ne tik Europos Sąjungos dėmesio, bet ir realaus jos dalyvavimo bei bendradarbiavimo. „Energetikos saugumo iššūkiui spręsti būtini skubūs veiksmai, todėl šiandien reikia didesnės ES paramos ir iniciatyvumo“, - sakė šalies vadovas. Prezidentas pasiūlė priemones, kurios leistų ES aktyviau dalyvauti šioje iniciatyvoje ir tokiuose projektuose kaip naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas tiesimas. V.Adamkaus nuomone, reikėtų paskirti Europos Komisijos specialųjį įgaliotinį, kuris dalyvautų rengiant šią iniciatyvą. Lietuvos vadovo manymu, Čekijos pirmininkavimo ES metu reikėtų surengti specialų susitikimą, kuriame ši iniciatyva būtų pristatyta kitoms ES valstybėms narėms. Prezidentas pabrėžė, kad taip būtų parodytas ne tik solidarumas, bet ir Europos rimtas požiūris į šio projekto svarbą. Pasak šalies vadovo, Europos Sąjunga turėtų paremti šias pastangas ne todėl, kad parodytų, jog pritaria, bet todėl, kad stiprių alternatyvių kelių iš įvairių šaltinių sukūrimas yra ypač svarbus bloko energetikos saugumui. V.Adamkaus teigimu, suvienijus Kaspijos ir Juodosios jūrų šalių bei Europos Sąjungos pastangas, atsirastų sinergija ir galimybė užpildyti spragą tarp šiandien nepakankamos energetikos infrastruktūros ir būsimų energetikos saugumo poreikių. „Jau dabar matau, kokie turėtų būti praktiniai žingsniai šia linkme. Eurazijos naftos transporto koridoriaus ir Nabuko projektai išplėstų energijos išteklių įvairovę ir turėtų teigiamos įtakos ekonomikai“, - sakė Lietuvos vadovas. „Ko Europai reikia labiausiai? Užtikrinti, kad gamtinių dujų kainas nustatytų rinka, o ne monopoliai. Užsitikrinę dujų išteklių įvairovę, sumažinsime savo priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo“, - pabrėžė V.Adamkus. Prezidento teigimu, čia pagrindinį vaidmenį atlieka Kaspijos jūros regionas ir Irakas. „Turėtume panaudoti šių daug naftos ir dujų turinčių regionų potencialą ir per Pietinį koridorių šiais produktais aprūpinti Europos rinką. Šiame kontekste labai svarbu nutiesti Nabuko ir Turkijos–Graikijos–Italijos dujotiekius“, - sakė šalies vadovas, pabrėždamas, kad abu šie dujotiekiai yra kur kas ekonomiškai efektyvesni ir energetikos saugumo požiūriu svarbesni nei kiti projektai, kurie tik paįvairintų tiekimo kelius, bet ne šaltinius, kurie ir yra svarbiausia. Lietuvos Prezidento manymu, labai svarbus yra ir konkurencingas naftos sektorius bei diversifikuoti naftos ištekliai. V.Adamkus išskyrė Čekijos Respubliką, sumaniai sprendžiančią naftos tiekimo Družbos naftotiekiu nutraukimo klausimus, nes dabar atsiranda galimybė svarstyti naftos iš Kaspijos transportavimą naftotiekiu Odesa–Brodai į Slovakiją, o iš ten – į Čekijos Respubliką. „ES–Kaspijos koridoriaus sukūrimas energetikos ir kituose sektoriuose yra naudingas abiem pusėms ir, jei būtų įtrauktas į Europos kaimynystės politiką, suteiktų jai didesnės vertės. Šiandien mes turime unikalią progą padidinti ES vaidmenį regione ir tikiuosi, kad šia proga pasinaudosime. Ypatingas vaidmuo čia tenka Azerbaidžanui. Šiandien matau daug priežasčių, kodėl Europos Sąjunga su Azerbaidžanu turėtų dirbti kaip su strateginiu partneriu“, - pabrėžė V.Adamkus. Prezidento teigimu, siekiant padidinti Europos energetikos saugumą transatlantinis bendradarbiavimas darosi dar svarbesnis. Pasak šalies vadovo, sėkmingas projekto Baku–Tbilisis–Džeichanas įgyvendinimas įrodė tokio bendradarbiavimo stiprybę ir gyvybingumą. Todėl, V.Adamkaus manymu, būtina toliau eiti šiuo keliu. Lietuvos vadovas teigė neabejojantis, kad nauja JAV vadovybė sustiprins mūsų pastangas šioje srityje. Prezidentas pabrėžė, kad ES, remdamasi bendradarbiavimo principais, jau nuėjo ilgą kelią kurdama energetikos saugumą ir įvairindama energijos šaltinius. Tokį kelią nuėjo ir Kaspijos bei Juodosios jūrų regionų šalys. „Mūsų bendri principai ir vizija bei rengiami projektai – tai ta kryptis, kuria turime eiti toliau. Tačiau atėjo laikas mūsų vyriausybėms parodyti tvirtą politinę valią ir pradėti iš tikrųjų įgyvendinti tokius projektus kaip Nabuko projektas, naftotiekis Odesa–Brodai–Plockas ir dujotiekis Turkija–Graikija–Italija, - sakė V.Adamkus. - Mūsų nesėkmė arba neveikimas nusiųstų neigiamą signalą energijos tiekėjams, esamiems bei būsimiems mūsų partneriams ir mūsų piliečiams, kurių gerovė tiesiogiai priklauso nuo patikimo energijos tiekimo. Žinau, kad penkioms ar septynioms šalims susitarti reikia daugiau laiko nei dvišaliams susitarimams pasirašyti. Bet akivaizdu, kad tvarus energetikos saugumas vertas sugaišto laiko.“ Prezidentas pabrėžė, kad be visų partnerių solidarumo ilgalaikio energetikos saugumo neįmanoma užsitikrinti. Tačiau, šalies vadovo manymu, čia pavyzdį turi parodyti Europos Sąjunga. „Jei Europos Sąjunga bus vieninga, bus kur kas didesni šansai, kad mūsų pastangos įvairinti energijos išteklius ir užsitikrinti tikrą saugumą duos gerų rezultatų. Tikiuosi, kad solidarumas energetikos saugumo srityje taps stiprios ir vieningos XXI amžiaus Europos Sąjungos simboliu“, - sakė V.Adamkus.
Prezidentas pabrėžė, kad energetikos saugumas ir energijos šaltinių įvairovė yra tarp didžiausių mūsų laikų iššūkių ne tik saugumo, bet ir aplinkosaugos aspektu. Šalies vadovo teigimu, matoma, kad, siekiant įveikti šį iššūkį, imamasi praktinių naudingų iniciatyvų ir sudaroma nemažai dvišalių susitarimų. Tačiau, pasak V.Adamkaus, tvarų energetikos saugumą ir nuolatinį ekonomikos augimą galima užsitikrinti tik tada, jei visos šalys derins veiksmus ir bendradarbiaus tarpusavyje.
Lietuvos vadovas pabrėžė ypač aukštai vertinąs Europos Komisiją, kuri jau ėmėsi daug iniciatyvų, įskaitant iniciatyvas Kaspijos ir Juodosios jūrų regionams, skirtų spręsti energijos šaltinių įvairinimo ir energetikos saugumo klausimus. „Tačiau šį kartą pačios regiono šalys imasi iniciatyvos ieškoti kūrybiškų energetikos saugumo problemos sprendimų. Šiame kontekste mes, ES valstybės narės, turėtume ne tik labai operatyviai atsiliepti į šią iniciatyvą, konstruktyviai ir nedelsdamos vesti dialogą, bet ir vykdyti perspektyvius projektus, jungiančius ES ir Kaspijos jūros šalis“, - teigė V.Adamkus.
Prezidento manymu, iniciatyva sukurti energijos tranzito erdvę tarp Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų bei Europos Sąjungos šalių siekiant įgyvendinti alternatyvius komerciškai perspektyvius projektus, tokius kaip Nabuko dujotiekis ir naftotiekis Odesa–Brodai–Plockas, atveria duris kur kas platesniam energetikos saugumo problemos sprendimui.
Lietuvos Prezidentas pabrėžė, kad šiai iniciatyvai labai reikia ne tik Europos Sąjungos dėmesio, bet ir realaus jos dalyvavimo bei bendradarbiavimo. „Energetikos saugumo iššūkiui spręsti būtini skubūs veiksmai, todėl šiandien reikia didesnės ES paramos ir iniciatyvumo“, - sakė šalies vadovas.
Prezidentas pasiūlė priemones, kurios leistų ES aktyviau dalyvauti šioje iniciatyvoje ir tokiuose projektuose kaip naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas tiesimas. V.Adamkaus nuomone, reikėtų paskirti Europos Komisijos specialųjį įgaliotinį, kuris dalyvautų rengiant šią iniciatyvą. Lietuvos vadovo manymu, Čekijos pirmininkavimo ES metu reikėtų surengti specialų susitikimą, kuriame ši iniciatyva būtų pristatyta kitoms ES valstybėms narėms. Prezidentas pabrėžė, kad taip būtų parodytas ne tik solidarumas, bet ir Europos rimtas požiūris į šio projekto svarbą. Pasak šalies vadovo, Europos Sąjunga turėtų paremti šias pastangas ne todėl, kad parodytų, jog pritaria, bet todėl, kad stiprių alternatyvių kelių iš įvairių šaltinių sukūrimas yra ypač svarbus bloko energetikos saugumui.
V.Adamkaus teigimu, suvienijus Kaspijos ir Juodosios jūrų šalių bei Europos Sąjungos pastangas, atsirastų sinergija ir galimybė užpildyti spragą tarp šiandien nepakankamos energetikos infrastruktūros ir būsimų energetikos saugumo poreikių.
„Jau dabar matau, kokie turėtų būti praktiniai žingsniai šia linkme. Eurazijos naftos transporto koridoriaus ir Nabuko projektai išplėstų energijos išteklių įvairovę ir turėtų teigiamos įtakos ekonomikai“, - sakė Lietuvos vadovas.
„Ko Europai reikia labiausiai? Užtikrinti, kad gamtinių dujų kainas nustatytų rinka, o ne monopoliai. Užsitikrinę dujų išteklių įvairovę, sumažinsime savo priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo“, - pabrėžė V.Adamkus. Prezidento teigimu, čia pagrindinį vaidmenį atlieka Kaspijos jūros regionas ir Irakas. „Turėtume panaudoti šių daug naftos ir dujų turinčių regionų potencialą ir per Pietinį koridorių šiais produktais aprūpinti Europos rinką. Šiame kontekste labai svarbu nutiesti Nabuko ir Turkijos–Graikijos–Italijos dujotiekius“, - sakė šalies vadovas, pabrėždamas, kad abu šie dujotiekiai yra kur kas ekonomiškai efektyvesni ir energetikos saugumo požiūriu svarbesni nei kiti projektai, kurie tik paįvairintų tiekimo kelius, bet ne šaltinius, kurie ir yra svarbiausia.
Lietuvos Prezidento manymu, labai svarbus yra ir konkurencingas naftos sektorius bei diversifikuoti naftos ištekliai. V.Adamkus išskyrė Čekijos Respubliką, sumaniai sprendžiančią naftos tiekimo Družbos naftotiekiu nutraukimo klausimus, nes dabar atsiranda galimybė svarstyti naftos iš Kaspijos transportavimą naftotiekiu Odesa–Brodai į Slovakiją, o iš ten – į Čekijos Respubliką.
„ES–Kaspijos koridoriaus sukūrimas energetikos ir kituose sektoriuose yra naudingas abiem pusėms ir, jei būtų įtrauktas į Europos kaimynystės politiką, suteiktų jai didesnės vertės. Šiandien mes turime unikalią progą padidinti ES vaidmenį regione ir tikiuosi, kad šia proga pasinaudosime. Ypatingas vaidmuo čia tenka Azerbaidžanui. Šiandien matau daug priežasčių, kodėl Europos Sąjunga su Azerbaidžanu turėtų dirbti kaip su strateginiu partneriu“, - pabrėžė V.Adamkus.
Prezidento teigimu, siekiant padidinti Europos energetikos saugumą transatlantinis bendradarbiavimas darosi dar svarbesnis. Pasak šalies vadovo, sėkmingas projekto Baku–Tbilisis–Džeichanas įgyvendinimas įrodė tokio bendradarbiavimo stiprybę ir gyvybingumą. Todėl, V.Adamkaus manymu, būtina toliau eiti šiuo keliu. Lietuvos vadovas teigė neabejojantis, kad nauja JAV vadovybė sustiprins mūsų pastangas šioje srityje.
Prezidentas pabrėžė, kad ES, remdamasi bendradarbiavimo principais, jau nuėjo ilgą kelią kurdama energetikos saugumą ir įvairindama energijos šaltinius. Tokį kelią nuėjo ir Kaspijos bei Juodosios jūrų regionų šalys. „Mūsų bendri principai ir vizija bei rengiami projektai – tai ta kryptis, kuria turime eiti toliau. Tačiau atėjo laikas mūsų vyriausybėms parodyti tvirtą politinę valią ir pradėti iš tikrųjų įgyvendinti tokius projektus kaip Nabuko projektas, naftotiekis Odesa–Brodai–Plockas ir dujotiekis Turkija–Graikija–Italija, - sakė V.Adamkus. - Mūsų nesėkmė arba neveikimas nusiųstų neigiamą signalą energijos tiekėjams, esamiems bei būsimiems mūsų partneriams ir mūsų piliečiams, kurių gerovė tiesiogiai priklauso nuo patikimo energijos tiekimo. Žinau, kad penkioms ar septynioms šalims susitarti reikia daugiau laiko nei dvišaliams susitarimams pasirašyti. Bet akivaizdu, kad tvarus energetikos saugumas vertas sugaišto laiko.“
Prezidentas pabrėžė, kad be visų partnerių solidarumo ilgalaikio energetikos saugumo neįmanoma užsitikrinti. Tačiau, šalies vadovo manymu, čia pavyzdį turi parodyti Europos Sąjunga. „Jei Europos Sąjunga bus vieninga, bus kur kas didesni šansai, kad mūsų pastangos įvairinti energijos išteklius ir užsitikrinti tikrą saugumą duos gerų rezultatų. Tikiuosi, kad solidarumas energetikos saugumo srityje taps stiprios ir vieningos XXI amžiaus Europos Sąjungos simboliu“, - sakė V.Adamkus.
