*alt_site_homepage_image*
lt
en

Naujienos

RSS

LR MIGRACIJOS DEPARTAMENTO PILIETYBĖS ĮSTATYMO IŠAIŠKINIMAS

Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai. Šie asmenys dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia:

1.Nustatytos formos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

2.Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.

3.Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, arba jo nuorašą.

4.Dokumentus, įrodančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, (jų nuorašus):

4.1. išlikusius Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.;
4.2. Lietuvos Respublikos užsienio pasus, išduotus Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
4.3. dokumentus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4.4. gimimo liudijimus arba kitus dokumentus, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
4.5. asmens liudijimus, kurie buvo išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje.
(Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai.)

5. Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl pilietybės kreipiasi asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

6. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu šie duomenys buvo pakeisti.

PASTABA. Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir buvo ištremtas ar pasitraukęs iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai. Šie asmenys dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia:

1.Nustatytos formos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

2.Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.

3.Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, arba jo nuorašą.

4.Dokumentus, įrodančius, kad asmuo 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje (dokumentai apie gimimą, santuokos sudarymą ar jos nutraukimą, taip pat archyvų dokumentai, patvirtinantys gyvenimo Lietuvoje 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. faktą, ir kt.) arba jų nuorašus.

5.Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl pilietybės kreipiasi asmens, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenusio dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

6.Dokumentus, įrodančius, kad asmuo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 1989 m. lapkričio 3 d., nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jų nuorašus.

7. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu šie duomenys buvo pakeisti.

Lietuvos Respublikos piliečiai yra lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Šie asmenys pateikia:

1. Nustatytos formos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.

3. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, arba jo nuorašą.

4. Dokumentus, patvirtinančius lietuvių kilmę (dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai) arba jų nuorašus.

5. Laisvos formos rašytinį pareiškimą, kad asmuo pripažįsta save lietuviu.

6. Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipiasi lietuvių kilmės asmens vaikas ar vaikaitis.

7. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu šie duomenys buvo pakeisti.

TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

Teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, gyvenantys kitose valstybėse. Šie asmenys pateikia:

1. Nustatytos formos prašymą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo.

2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.

3. Dokumentus, įrodančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę (jų nuorašus).

3.1. išlikusius Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.;
3.2. Lietuvos Respublikos užsienio pasus, išduotus Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
3.3. dokumentus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
3.4. gimimo liudijimus arba kitus dokumentus, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
3.5. asmens liudijimus, kurie buvo išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje.
(Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai.)

4. Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl pilietybės kreipiasi asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

5. Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu šie duomenys buvo pakeisti.

6. Asmens gyvenamąją vietą kitoje valstybėje patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.

Teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse. Šie asmenys pateikia:

1. Nustatytos formos prašymą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo.

2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.

3. Dokumentus, patvirtinančius lietuvių kilmę (dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu) arba jų nuorašus.

4.Laisvos formos rašytinį pareiškimą, kad asmuo pripažįsta save lietuviu.

5.Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipiasi lietuvių kilmės asmens vaikas ar vaikaitis.

6.Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu šie duomenys buvo pakeisti.

7.Asmens gyvenamąją vietą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.

Teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę asmenys, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Šie asmenys pateikia:

1.Nustatytos formos prašymą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo.

2.Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

3.Kitos valstybės pilietybės netekimą ar atsisakymą patvirtinančius dokumentus.

4.Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą įrodančius dokumentus arba teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą, jei toks dokumentas asmeniui buvo išduotas.

PASTABA. Įgyvendinant teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, reikalavimas atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės netaikomas:

  • asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse, jei jie yra buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
  • asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusiems į kitas valstybes 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. laikotarpiu, jei jie pateikia tai patvirtinančius dokumentus, taip pat šių asmenų vaikams vaikaičiams ir provaikaičiams.

VAIKŲ PILIETYBĖ

Vaikas (asmuo, neturintis 18 metų), kurio abu tėvai (arba vienas iš tėvų) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo jo gimimo vietos. Kreipiantis dėl vaiko pilietybės pateikiama:

1.Tėvų (vieno iš tėvų) rašytinis laisvos formos prašymas.

2.Civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvoje arba Konsulinės įstaigos užsienyje išduotas vaiko gimimo liudijimas arba jo nuorašas.

3.Jei vaikas turi kitos valstybės pilietybę - turimą pilietybę patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas.

4.Tėvų pilietybę patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai.

5.Tėvų teisinį statusą kitoje šalyje patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai (jei šeima gyvena kitoje šalyje).

BENDROS PASTABOS

Kitose valstybėse išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti, o jų kopijos - patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybės tarnautojo, priimančio dokumentus.

Prašymai bei dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybės tarnautojo, priimančio dokumentus.

Asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia gyvenamosios vietos migracijos tarnybai.

Asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar įgyvendinimo, dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Vilnius, Šventaragio g. 2) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.